Be apskaitos neįmanoma jokia veikla. Įmonė skaičiuoja gamybos išlaidas, pajamas, pelną pagal galiojančius įstatymus ir normatyvinius aktus. Taip pat moka įvairius mokesčius. Todėl būtina vesti įmonės veiklos apskaitą, kad procesai būtų įforminti dokumentuose, o gautoji informacija pasiektų vadovus. Šis uždavinys sprendžiamas įmonės apskaitos sistemoje, kurioje yra ekonominė kiekybinė informacija apie esamą ir planuojamą įmonės veiklą.
UAB „……..“ vienas žmogus: vadovas – vyr. buhalteris, ekonomistas. Jis sistemingai ir nuosekliai registruoja visas įvykusias ūkines operacijas ir fiksuoja atitinkamuose dokumentuose. Įmonės veiklos rezultatai atsispindi ataskaitose, kurios rengiamos kas mėnesį, kas ketvirtį ir kas metus. Taip pat apskaitos skyrius rengia palyginimo su praėjusiais metais ataskaitas. Įmonėje yra naudojami šie registrai:
- Bendrasis žurnalas;
- Sąskaitos;
- Didžioji knyga;
Darbo užmokesčio ir darbo laiko apskaita
Kiekvienas darbuotojas už atliekamą darbą, už savo protines bei fizines pastangas nori, kad būtų atlyginta, gautų darbo užmokestį. Darbo užmokestis yra darbo jėgos vertės piniginė išraiška arba jos kaina., kurią gali sudaryti pareiginė alga, priemokos, priedai, premijos. Nuo darbo užmokesčio priklauso darbo rezultatai. Įmonėje taikomos vienos rūšies darbo užmokesčio apskaičiavimo forma: laikinė.
Laikinė darbo apmokėjimo forma taikoma tada, kai paslaugos apimtis ir kokybė daugiausia priklauso ne nuo darbuotojo pastangų, o nuo technologijos ir LR įstatymų. Buhalteris norėdamas apskaičiuoti laikinį darbo užmokestį nustatyto darbo kainos matavimo vienetą. Toks vienetas yra darbo valandos kaina, kuria remiantis apskaičiuojamas darbo užmokestis už bet kurį darbo valandų skaičių pagal tarifinius atlygius.
Darbo laikui apskaityti naudojami darbo laiko apskaitos žiniaraščiai. Visi padalinio darbuotojai sugrupuoti pagal kategorijas. Į tabelį kasdien įrašomas kiekvieno darbuotojo dirbtų valandų skaičius, nedirbtų valandų skaičius arba neatvykimas į darbą, sutartiniu šifru nurodant priežastį. Įrašai apie neatvykimus ir nedirbtas valandas yra pagrįsti atitinkamais dokumentais. Dirbtas ir nedirbtas laikas apskaitomas naudojant pirminius informacijos šaltinius (vadovo įsakymai, nedarbingumo pažymėjimai, prastovų lapeliai). Mėnesio gale suskaičiuojamos kiekvieno darbuotojo dirbtos dienos bei valandos ir nedirbtos dienos bei valandos pagal priežastis. Be to, sumuojami visų darbuotojo dirbto ir nedirbto laiko rodikliai.
Finansinių ir ekonominių rodiklių analizė
Atliekant finansinių ir ekonominių rodiklių analizę, galime pastebėti tai, kad įmonės bendrasis pelnas lyginant su praėjusiais finansiniais metais sumažėjo 5%. Tai įvyko dėl to, kad pardavimų pajamos sumažėjo didesniu santykiniu dydžiu nei parduotų paslaugų ar atliktų darbų savikaina. (priedas 5). Pajamų ir išlaidų suvestinė
Įmonės mokami mokesčiai
Mokesčiai – tai yra valstybės arba viešosios valdžios nustatyta privaloma įmoka, už kurią jokia specialia paslauga įmonei nėra atlyginama. Įmonės mokami mokesčiai:
- pelno mokestis;
- kelių mokestis;
- nekilnojamo turto mokestis;
- aplinkos taršos mokestis;
- socialinio draudimo mokestis;
- gyventojų pajamų mokestis;
- pridėtinės vertės mokestis (PVM).
Pelno mokestis
Šio mokesčio mokėtojai yra juridinio asmens teises turinčios įmonės, kurių veiklą reglamentuoja LR įmonių įstatymas. Mokesčio objektas yra apmokestinamasis pelnas ir pajamos. Pelno mokesčio mokėtojai (subjektai) yra Lietuvos ir užsienio apmokestinamieji vienetai.
Lietuvos vienetas yra juridinis asmuo, įregistruotas LR teisės aktų nustatyta tvarka. Pelno mokesčio tarifas yra 15% – Lietuvos vieneto nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas; pajamos iš paskirstytojo pelno.
Kelių mokestis
Kelių fondo formavimo šaltiniai yra atskaitymai nuo įmonių realizavimo pajamų (įplaukų), transporto priemonių savininkų mokestis už naudojimąsi automobilių keliais, jų infrastruktūra, valstybės biudžeto lėšos, taip pat juridinių ir fizinių asmenų bei kitų valstybių tikslinės lėšos. Daugiausia lėšų (69%) surenkama iš labiausiai visuomenėje ginčijamo šaltinio – atskaitymų nuo įmonių realizavimo pajamų ar įplaukų. Mokėtojai atskaitymus nuo kiekvieno mėnesio pajamų apskaičiuoja patys. Jeigu įmonės pajamos nedidelės, tai keliams pervedama vos keli litai.
Nekilnojamo turto mokestis
Mokesčio mokėtojai – juridiniai asmenys ir juridinio asmens teisių neturinčios įmonės. Mokesčio objektas – nekilnojamasis turtas pagal teisinę registraciją, išskyrus žemę. Mokesčio šaltinis – mokama iš įmonės bendrųjų pajamų. Apmokestinimo vertė apskaičiuojama pagal vyriausybės patvirtintą metodiką. Mokesčio tarifai: 1% nekilnojamo turto mokestinės vertės už nekilnojamąjį turtą, naudojamą mokėtojo įstatuose numatytai veiklai.
Mokestis už taršą
Lietuvos respublikos mokesčių už aplinkos teršimą priimtu įstatymu siekiama, kad juos mokėtų juridiniai ir fiziniai asmenys, teršiantys aplinką. Mokesčių tarifų nustatymo tvarką reglamentuoja įstatymas. Mokesčio tarifas nustatytas litais vienai teršalų tonai.
Socialinio draudimo mokestis
Šis mokestis išskaitomas iš darbo užmokesčio, premijų, autorinių atlyginimų ir kitų kompensacijų. Socialinio draudimo mokestį moka ir darbdavys (31% atlyginimo), ir darbuotojas (3 % atlyginimo). Mokestis mokamas Valstybės socialinio draudimo įstaigos (SODRA) fondui, mokančiam pensijas, nedarbingumo pašalpas, už vaistus.
Gyventojų pajamų mokestis
Fizinių asmenų pajamų mokestį moka:
- Asmenys, gaunantys su darbo santykiais susijusias pajamas.
- Asmenys, gaunantys su darbo santykiais nesusijusias pajamas iš įmonių, įstaigų ir organizacijų, įsteigtų Lietuvos teritorijoje bei užsienyje, taip pat gaunantys pajamas iš šalies ir užsienio gyventojų bei iš komercinės ūkinės veiklos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse.
- Juridinio asmens teisių neturinčios individualios įmonės ir ūkinės bendrijos.
UAB “…………” moka 15% pajamų mokestį.
Pridėtinės vertės mokestis
Pridėtinės vertės mokestį moka kiekviena gamybinio proceso grandis, t.y. prekės (paslaugos) vartotojas. PVM yra netiesioginis mokestis, imamas valstybės nuo prekės ar paslaugos pridėtinės vertės. Šis mokestis pagrįstas skirtumu tarp produkcijos vertės, didesnės už gamybos išteklių, leidžiamų jai pagaminti, vertę. Galutinis mokesčio kiekis pridedamas prie prekės pardavimo kainos, ir jį moka pirkėjas.
PVM mokesčio tarifas yra toks:
- 0% – taikomą iš Lietuvos eksportuojamoms prekėms ir paslaugoms;
- 6% – smulkių ūkininkų pagamintai žemės ūkio produkcijai, kaip kompensacinis tarifas;
- 18% – visoms prekėms ir paslaugoms, išskyrus įstatymo numatytas išimtis.
ŠALTINIAI
www.rivile.lt;
UAB „…………“ įmonės duomenys;
E. Buškevičiūtė “Valstybės mokesčių sistema”. Kaunas. Technologija. 2003.
James A. F. Stoner, R. Edward Freeman, Daniel R. Gilbert “Vadyba”. Kaunas. Poligrafija ir informatika. 2001.
